šniurkštelėti

šniùrkštelėti, -ėja (-ia), -ėjo 1. intr. trūktelėti nosimi: Ką gi jis besakis – tik šniùrkštelėjo ir nudyrino Sb. Pagaliau viename pašalyje moteriška tyliai tyliai šniurkštelėjo, nors kietai laikė širdies verksmą Vaižg. 2. tr. patraukti nosimi (tabako): Senis išsitraukė iš gilios kišenės didžiulę tabokinę, atsargiai atvožė ją, šniurkštelėjo gerą žiupsnį į savo didelę nosį Mš. 3. tr. nusišnypšti: Kitas dviem tryškėm šniurkštelėjo iš nosių, iš aukšto paspaudęs jas dviem plačiai iškėstais pirštais Vaižg. 4. žr. šmirkštelėti 5: Šniùrkštelėjo par kaklą su peiliu, ir šalin gyvolelis Vvr.